2022 m. Atvira edukacinė erdvė Neringos meno mokyklos kiemelyje dedikuota „Jūratės ir Kastyčio" legendai.

Kviečiame interaktyviai atsekti „Jūratės ir Kastyčio" legendos pasakojimą, kurį sudaro 5 stotelės, išsidėsčiusios visoje Neringos meno mokyklos teritorijoje. 

Stotelių žemėlapis: 

Informacinėse lentelėse esantys QR kodai padės pereiti pasakojimą: 

 

APIE LEGENDĄ

 

Legendos ištakos

Įvairūs šaltiniai mini, kad legendos apie Jūratę ir Kastytį autorius buvo Liudvikas Jucevičius, publikavęs šį savo kūrinį spaudoje dar 1839 m., tiesa, anonimiškai, N. N. slapyvardžiu, viename Rusijos imperijos laikraščių. Ši legenda, daug kartų interpretuota ir perkurta įvairių epochų ir šalių autorių: Maironio baladė „Jūratė ir Kastytis“ 1920 m., po keliolikos metų pasirodžiusi Vydūno interpretacija, ir daugelis šios legendos inspiruotų iliustruojančių dailės kūrinių, didžiaja dalimi sukurtų XX a. eigoje (Vaclovo Rato medžio raižiniai, Domicėlės Tarabildienės, Elenos Zdanės, Laimos Barisaitės, Sigutės Valiuvienės, Prano Lapės, Magdalenos Birutės Stankūnaitės-Stankūnienės, Valerijono Galdiko iliustracijos-piešiniai pagal legendos siužetą), taip pat ir Reginos Januškevičiūtės scenarijus, pagal kurį buvo sukurtas Gražinos Brašiškytės animuotas filmukas „Gintaro pilis“ su Juliaus Juzeliūno muzika.

„Folkloro tyrinėtojams iki šiol nepavyko aptikti šio siužeto užrašymų autentiškuose tautosakos šaltiniuose, jo patikimumu dar XX a. pradžioje suabejojo žymus etnografas, muzikologas, kalbotyrininkas Janas Karłowiczius. Nors būta įvairių spėjimų, pvz., hipotezės, kad tai galbūt kuršių legenda, šis kūrinys greičiausiai tėra romantizmo epochos kūrėjo fantazijos vaisius. Tačiau pasakojimas, kuriame susipynę įvairūs, galbūt iš antikos, slavų ir germanų mitologijos perimti siužetai, tapo populiarus ir jau netrukus jo siužetas imtas įvairialypiškai interpretuoti literatūroje.“ - savo apžvalgoje mini Domininkas Burba, www.ibbylietuva.lt.

Ši legenda, šiandien dėl istorijos eigoje sukurtų variacijų tapo daugiasiužetiška ir tuo pat metu primiršta, bet dažnai plačiosios visuomenės ir kūrėjų intuityviai gretinama su lietuvių senąja mitologija bei tautosaka.

 

„Jūratė ir Kastytis“  varinė skulptūra, aut. E. Jonušas.

https://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti/dekoratyvine-skulptura-jurate-ir-kastytis/

 

Deivės Jūratės ir žvejo Kastyčio skulptūra, Nijolė Gaigalaitė, 1961 m., Palanga, Lietuva.